Seniai seniai valdovams gimė sūnus. Pavadino jį Žygimantu. Kaip ir TĖTĮ! MAMA Bona dar itališką vardą pridėjo – Augustas. Žygimantas Augustas augo kartu su KETURIOMIS savo SESĖMIS.
Nuo mažų dienų Žygimantas daug mokėsi. Jaunasis karalaitis MĖGO jodinėti ŽIRGAIS ir medžioti.
VALDOVUI SVARBU ir ŽMONĄ turėti. Dar vaikui jam buvo pažadėta princesė. Ši princesė atvyko iš žinomos Habsburgų GIMINĖS. Atvykusią nuotaką Žygimantas pasitiko ant ŽIRGO, gražiai pasipuošęs. Vestuvių šventė tęsėsi net penkiolika dienų.
Bet Žygimanto ŽMONA Elžbieta SIRGO. Todėl MIRĖ po dvejų metų.
KARTĄ, PAVASARĮ Žygimantas Augustas išėjo pasivaikščioti. Staiga į kažką atsitrenkė.
„Kokia GRAŽUOLĖ! Gražesnės dar nemačiau…“ – pagalvojo. Tada paklausė, kuo ji vardu.
– Barbora, – tarė mergina ir nuėjo. Ji neatpažino valdovo.
Žygimantas negalėjo pamiršti Barboros. Išsiuntė tarnus jos ieškoti. Tarnai ją surado.
Žygimantas liepė iškasti tunelį nuo savo rūmų iki Barboros NAMŲ. Tvenkinyje šalia rūmų apgyvendino daug BALTŲ GULBIŲ. Tai buvo MEILĖS ženklas.
Žygimantas ir Barbora pradėjo slapta susitikinėti. Tada valdovas pranešė apie savo MEILĘ Barborai Radvilaitei. Ši žinia įskaudino valdovo MAMĄ Boną. Ji PYKO.
Žygimantas VEDĖ Barborą slapta. MAMA nepalaimino. Žygimantas ir Barbora DŽIAUGĖSI meile.
Labai greit Barbora MIRĖ. LIŪDĖJO Žygimantas Augustas. Vilkėjo JUODAI,NEBENORĖJO ŠOKTI, ŠYPSOTIS ar kalbėtis.
Karalystei reikia karaliaus, o karaliui – įpėdinio. Įvyko VESTUVĖS. Bet Žygimantas negalėjo pamilti NAUJOSIOS ŽMONOS Kotrynos. SANTUOKA iširo. Kunigaikštis liko vienišas iki pat savo gyvenimo galo.
Tai buvo šių Lietuvos valdovų istorijos pabaiga. Žygimantas Augustas ir Barbora susitiks danguje. Ir džiaugsis vienas kitu amžinai.
Seniai seniai valdovams gimė SŪNUS. Pavadino jį kaip ir TĖTĮ! Ar gali būti geresnis vardas BŪSIMAM karaliui nei karo vado Žygimanto? MAMA Bona dar itališką vardą pridėjo – Augustas. Taip buvo vadinami žymiausi Romos imperijos valdovai ir gimusieji rugpjūčio mėnesį. Žygimantas Augustas augo kartu su KETURIOMIS savo SESĖMIS.
Nuo mažų dienų Žygimantas mokėsi lenkų, italų, vokiečių ir lotynų kalbų. Pažino literatūros ir
meno kūrinius. Įgijo matematikos, gamtos pažinimo ir karo meno žinių. Jaunasis karalaitis MĖGO jodinėti ŽIRGAIS ir medžioti.
Būsimajam valdovui svarbu ir tinkamą ŽMONĄ pasirinkti. Karalius, karalienė ir patarėjai tuo
rūpinosi. Dar vaikystėje būsimajam karaliui buvo pažadėta princesė iš žinomos Habsburgų GIMINĖS.
Atvykusią nuotaką Žygimantas pasitiko raitas ant ŽIRGO, pasipuošęs brangiais drabužiais.
Vestuvių šventė tęsėsi net penkiolika dienų.
Bet Žygimanto ŽMONA Elžbieta SIRGO nuo vaikystės. Todėl MIRĖ po DVEJŲ METŲ nuo vestuvių.
KARTĄ, ankstyvą PAVASARĮ, Žygimantas Augustas išėjo pasivaikščioti, PAUKŠČIŲ pasiklausyti, UPĖS Vilnelės vandeniu pasigrožėti. Staiga į kažką atsitrenkė ir akimirkai prarado žadą.
„Kokia GRAŽUOLĖ! Gražesnės dar nesu matęs“, – pagalvojo. Tada paklausė, kuo ji vardu.
– Barbora, – tarė MERGINA ir nuėjo. Ji NEATPAŽINO valdovo.
Žygimantas negalėjo pamiršti gražiosios Barboros. Išsiuntė tarnus jos ieškoti. Tarnai ją surado.
O Žygimantas tuojau įsakė iškasti slaptą tunelį nuo savo rūmų iki Barboros NAMŲ. Tvenkinyje šalia rūmų apgyvendino daugybę BALTŲ GULBIŲ. Tai buvo MEILĖS ženklas.
Žygimantas ir Barbora ėmė slapta susitikinėti. Galiausiai valdovas nusprendė visiems pranešti
apie savo MEILĘ Barborai Radvilaitei. Ši žinia įskaudino valdovo MAMĄ Boną. Ji PYKO ant sūnaus, nes NORĖJO jį matyti su kita TURTINGA nuotaka iš užsienio kraštų.
Žygimantas VEDĖ Barborą slapta, be mamos palaiminimo. Ir DŽIAUGĖSI jie meile.
Neilgai trukus brangiąją Barborą PASIĖMĖ MIRTIS. Apimtas LIŪDESIO Žygimantas
Augustas visą likusį gyvenimą vilkėjo JUODAI, NEBENORĖJO ŠOKTI, ŠYPSOTIS ar su kuo nors kalbėtis.
Karalystei reikia karaliaus, o karaliui – įpėdinio. Vėl įvyko vestuvės. Bet Žygimantas nepamiršo
Barboros ir negalėjo PAMILTI naujosios ŽMONOS. Po kelerių metų santuoka su Kotryna iširo.
Kunigaikštis liko vienišas iki pat savo GYVENIMO GALO.
Taip ir baigėsi šių Lietuvos VALDOVŲ istorija. Žygimantas Augustas ir Barbora susitiks
danguje ir DŽIAUGSIS vienas kitu amžinai.
Seniai seniai valdovams gimė SŪNUS. Niekam net klausimas nekilo, kaip berniuką pavadinti.
Žinoma, kaip ir jo tėtį! Ar gali būti geresnis vardas BŪSIMAM karaliui nei sumanaus karo vado
Žygimanto?
MAMA Bona dar itališką vardą pridėjo – Augustas. Taip nuo seno buvo vadinami žymiausi Romos imperijos valdovai. Ir tie, kurie, kaip ir Žygimantas, į pasaulį atėjo rugpjūčio mėnesį. Žygimantas Augustas augo kartu su KETURIOMIS savo SESĖMIS.
Nuo mažų dienų valdovu būti ruošiamas Žygimantas mokėsi lenkų, italų, vokiečių ir lotynų kalbų. Profesoriai iš garsiausių Europos universitetų supažindino jį su žymiais literatūros ir meno kūriniais. Žavus jaunuolis įgijo matematikos, gamtos pažinimo ir karo meno žinių. Jaunasis karalaitis mėgo jodinėti ir medžioti lydimas savo mylimų ŠUNŲ.
BŪSIMAJAM valdovui svarbu ir tinkamą ŽMONĄ pasirinkti. Tuo rūpinosi karalius su karaliene ir visa gausybė jų patarėjų. Dar vaikystėje būsimajam karaliui buvo pažadėta princesė iš garsios Habsburgų GIMINĖS.
Atvykusią kilmingą nuotaką Žygimantas pasitiko raitas ant eikliausio ŽIRGO, pasipuošęs auksu siuvinėtais drabužiais. Vestuvių šventė tęsėsi net penkiolika dienų.
Nuo vaikystės SERGANTI Žygimanto ŽMONA Elžbieta IŠKELIAVO Į DAUSAS vos po DVEJŲ METŲ nuo jungtuvių.
KARTĄ, ankstyvą PAVASARĮ, Žygimantas Augustas išėjo pasivaikščioti, PAUKŠČIŲ medžiuose pasiklausyti, tekančiu UPĖS Vilnelės vandeniu pasigrožėti. Staiga kone kaktomuša į kažką
atsitrenkė ir akimirkai prarado žadą.
„Kokia GRAŽUOLĖ! Gražesnės dar nesu matęs“, – pagalvojo ir paklausė, kuo ji vardu.
– Barbora, – neatpažinusi valdovo tarė mergina ir nuėjo.
Negalėdamas pamiršti gražiosios Barboros, jaunasis kunigaikštis išsiuntė tarnus jos ieškoti.
Tarnai ją surado. O Žygimantas tučtuojau įsakė iškasti slaptą tunelį nuo savo rūmų iki Barboros namų. Šalia esančiame tvenkinyje apgyvendino daugybę BALTŲ GULBIŲ savo MEILEI įrodyti.
Juodu ėmė slapta susitikinėti parkuose, bažnyčiose ir gražiausioje Vilniaus koplyčioje.
Galiausiai valdovas nusprendė visiems PRANEŠTI apie savo MEILĘ Barborai Radvilaitei. Ši žinia įskaudino valdovo MAMĄ Boną. Ji ne juokais itališkai iškeikė mylimiausią sūnų, nes linkėjo jam kitos TURTINGOS nuotakos iš užjūrio kraštų.
Žygimantas VEDĖ Barborą slapta, be MAMOS palaiminimo. Ir DŽIAUGĖSI jie meile, lyg daugiau niekas šiame pasaulyje jiems nebūtų rūpėję.
Neilgai trukus beširdė MIRTIS PASIĖMĖ brangiąją Barborą. Apimtas liūdesio dėl prarastos mylimosios Žygimantas Augustas visą likusį gyvenimą vilkėjo JUODAI, NEBENORĖJO nei
ŠOKTI, nei ŠYPSOTIS, nei su kuo nors kalbėtis.
Karalystei REIKIA karaliaus, o karaliui – įpėdinio. Tad vėl įvyko VESTUVĖS, į jas puotauti rinkosi didikai. Deja, Žygimantas neįstengė pamiršti Barboros ir PAMILTI NAUJOSIOS ŽMONOS.
PO KELERIŲ METŲ nelaiminga santuoka su Kotryna iširo. Kunigaikštis liko vienišas ir liūdnas iki pat savo gyvenimo galo.
Taip ir baigėsi šių Lietuvos valdovų istorija. Kiti didikai toliau pešėsi dėl sosto, o Žygimantas Augustas ir Barbora, susitikę danguje, džiaugsis vienas kitu amžinai.
